Kodėl tyras vanduo iš čiaupo Lietuvoje kelia abejonių?
Lietuvoje daugelis nepatenkinti centralizuotai tiekiamu filtruoto vandens kokybe – atsisukus čiaupą matomas rudas vanduo, arbatinukų dugne kaupiasi kalkės, o avarijų metu atsiveriantys seni vamzdynai rodo spalvotas nuosėdas. Nors gręžinio vanduo teoriškai nėra blogas, seni vamzdynai jį paverčia nekokybišku, o tyrimai aptinka leistinus sunkiųjų metalų, pesticidų, chloro ir švino kiekius, kurie kelia klausimų apie saugumą.
Ar vandens minkštinimo filtrai užtikrina tyrą vandenį?
Žmonės naudoja mechaninius filtrus ir vandens minkštinimo filtrus, kad sumažintų kietumą – po to arbata tampa skaidri, o skonis geresnis. Tačiau šie filtrai skirti buitiniam vartojimui, o ne gerimui. Eksperimentas parodė: Kauno vandens PPM – 250 po filtracijos ir vandenilio prisotinimo geriamasis vanduo siekia tik 35 PPM, o atliekų rezervuare (po filtracijos, bet netinkamas gerti) – net 459 PPM, kur kaupiasi teršalai.
Kodėl verta abejoti „saugiais“ standartais?
Leistinų normų ribos skiriasi tarp šalių, o ekspertai jas traktuoja įvairiai – tai rodo, kad net „saugus“ vanduo gali turėti kenksmingų dalelių. Vandens minkštinimas keičia kalcį ir magnį į natrį (335 PPM po filtrų), kurio perteklius kenkia sveikatai. Rinkitės vandenilio vandenį su 35 PPM – tai tikras sprendimas jūsų gerovei!
